'

Joga

Meditacijos   ::   Mandalų piešimas   ::   Senovės Kinijos arbata   ::   Bhakti Vrikša

Joga

 

,,Sveikata yra turtas, proto ramybė yra laimė. Joga parodo mums kelią“
(Svamis Vishnu-devananda)
Joga – tai fizinio ir dvasinio tobulėjimo kelias. Ji kiekvienam žmogui suteikia galimybę pasiekti kūno, proto bei sielos harmoniją, būti vienovėje su gamta, aplinkiniu pasauliu ir pačiu savimi. Taip pat šią harmoniją, ramybę ir meilę skleisti aplink save. Joga nėra vien tik fiziniai pratimai, bet ir stipri, nuosekli vidinių požiūrių ir vertybių kaita į mus supantį pasaulį. Jogos filosofija turi ne tik atsakymus į visus esminius būties klausimus, bet ir siūlo teoriškai ir praktiškai pagrįstą kelią įveikti stresą ne tik fizinėje, bet ir mentalinėje bei dvasinėje plotmėje. Saviugdos centre skleidžiamos klasikinės jogos žinios, vadovaujantis autentiška mokytojų Svamio Sivanandos ir Svamio Vishnu-devanandos metodika. Abu šie mokytojai paskyrė savo gyvenimą tam, kad jogos žinios taptų prieinamos visiems, kas jų trokšta.
Joga turi holistinį požiūrį į žmogų kaip į kūno, proto ir sielos visumą. Kiekvienas žmogus – tai sudėtinga vientisa sistema, todėl neužtenka vien tik fizinių pratimų, norint pasiekti harmoniją bei ramybę. Siekdamas suprantamai perteikti jogos mokymą žmonėms, Svamis Vishnu-devananda suformavo vientisą ir paprastą jogos sistemą, pagrįstą penkias jogos principais. Tai principai, kuriuos kiekvienas nesunkiai pritaikys savo gyvenime ir panaudos kaip visavertę savęs tobulinimo sistemą.
5 jogos principai 
1.Tinkami pratimai – asanos
Jogos fiziniai pratimai vadinami asanomis, kas reiškia stabilią pozą. Taip yra todėl, kad jogos asanos (pozos) turi būti išlaikomos tam tikrą laiką. Tačiau tai nėra pasiekiama iš karto. Pradžioje mes tiesiog stengiamės padidinti kūno lankstumą. Jogos pratimai atjaunina, pagyvina visą organizmą, todėl jiems neprilygsta jokia kita žinoma sistema. Jos gerina sąnarių, raumenų, sausgyslių ir raiščių lankstumą bei stimuliuoja kraujo apytaką. Atliekamos lėtai ir sąmoningai, asanos suteikia gerą fizinę savijautą. Tuo pačiu metu jos yra ir puikūs mentaliniai pratimai, ugdantys koncentraciją ir gebėjimą medituoti. Kūnas yra jaunas tiek, kiek jis yra lankstus. Jogos pratimuose ypač didelis dėmesys skiriamas stuburo stiprybei ir lankstumui. Nes būtent stuburas yra mūsų nervų sistemos centras. Pratimų pagalba palaikant stuburo lankstumą ir stiprumą, pagerėja apytaka ir nervai yra aprūpinami maisto medžiagomis ir deguonimi. Asanos taip pat veikia vidaus organus ir endokrininę sistemą (liaukas ir hormonus).
2.Teisingas kvėpavimas – pranajama
Dauguma žmonių kvėpuodami naudoja tik nedidelę plaučių tūrio dalį. Jie kvėpuoja tik viršutine krūtinės dalimi, jų pečiai sulinkę, ir tai sukelia deguonies trūkumą bei įtampą viršutinėje nugaros dalyje ir kaklo srityje. Gilus ir sąmoningas kvėpavimas pilvu yra veiksmingas būdas įtampai ir depresijai įveikti. Daug pranos turintis žmogus spinduliuoja stiprybe ir gyvybingumu.
3. Tinkamas atsipalaidavimas – savasana
Atsipalaidavimas – tai Gamtos būdas pakrauti kūną. Norint sutvarkyti ir subalansuoti kūno ir proto darbą, svarbu išmokti taupyti kūno gaminamą energiją, – tai viena svarbiausių priežasčių išmokti atsipalaiduoti. Visiško atsipalaidavimo metu, energija arba prana yra beveik nenaudojama. Išskyrus tą truputį, kuris yra reikalingas gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti, visa energija yra kaupiama ir išsaugoma. Norint tobulai atsipalaiduoti, reikia pereiti tris atsipalaidavimo lygius: fizinį, mentalinį ir dvasinį. Nepasiekus vieno iš šių lygių, nepavyks visiškai atsipalaiduoti.
4. Tinkama mityba – vegetarinė
Jogai vadovaujasi požiūriu: „valgau, kad gyvenčiau, o ne gyvenu, kad valgyčiau“. Remdamasis žiniomis ir patirtimi, jogas sprendžia, kokio maisto ir kokį mažiausią kiekį reikia suvartoti, siekiant didžiausios naudos kūnui ir protui, bei mažiausiai kenkiant gamta. Iš tikrųjų, jogai kelia savo maistui dar griežtesnius reikalavimus nei vegetarai, nes jie privalo įvertinti poveikį, kurį daro tam tikras maistas mūsų protui ir subtiliajam kūnui. Taigi jogas vengia maisto, kuris pernelyg stimuliuoja protą ir renkasi tuos produktus, kurie padeda išlaikyti proto ramybę ir intelekto aštrumą. Tas, kuris rimtai praktikuoja jogą, privalo vengti mėsos, žuvies, kiaušinių, svogūno, česnako, kavos, arbatos (išskyrus žolelių), alkoholio ir kt. stimuliatorių. Jogiška mityba gerina sveikatą ir savijautą, padeda išlaikyti proto ramybę ir gyvybinę energiją. Pasninkavimas taip pat yra jogų mitybos režimo dalis.Pasninkavimas ir poilsis yra universalus gamtos vaistas nuo visų ligų.
5. Pozityvus mąstymas ir meditacija (Vedanta ir Dhyana)
Pozityvus mąstymas ir meditacija yra raktai į proto ramybę. Meditavimas – tai metodas, naudojamas protui nuraminti ir sutelkti. Nuolatinis meditavimas ne tik skatina mentalinę pusiausvyrą, bet taip pat suteikia gerą fizinę bei dvasinę savijautą. Tačiau, kad galėtume medituoti, turime gebėti sutelkti protą. Tam reikalingos koncentracijos technikos ir pozityvus
mąstymas. Nuraminti kupiną negatyvių minčių ir jausmų protą yra sunku.
Rokiškio Saviugdos centro jogos mokytoja Lina yra baigusi Sivananda jogos mokytojų kursus, kuriuos rengia tarptautinė Sivananda Yoga Vedanta Centres organizacija. Joga Linos gyvenimą lydi nuo 2004 m. – pirmosios jogos vasaros stovyklos. Nuo tos vasaros joga tapo neatskiriama jos gyvenimo dalis, didžiulė dovana, pakeitusi mąstymą bei veiksmus, išmokiusi aiškiai matyti, džiaugtis paprastais ir apčiuopiamais dalykais. Perduodama savo žinias taip, kaip buvo mokyta, tikisi padėti žmonėms, kurie nori susipažinti su jogos metodais, galinčiais padėti atgauti fizinę ir mentalinę sveikatą, įveikti stresą ir atkurti harmoningą santykį su savimi bei aplinkiniu pasauliu.
 

Jogos užsiėmimus veda Lina BulovaitėUžsiėmimus veda: Lina Bulovaitė
Užsiėmimai vyksta – I, II, IV, V nuo 18 val.
Trukmė 2val., kaina 15Lt
Tel. Registracijai 862011790